Dabar sėdžiu ir galvoju.. Galvoju kaip tu laikaisi, kaip tau sekasi, ar dar mane prisimini..

Ir kodėl taip nutiko tarp musu.. Kai buvom laimingi, džiaugiamės vienas kitu, lietėm vienas kita, bučiavom vienas kita...

Ir gylus mastymas kodėl taip nesiseka.. Kurie atsiranda mano gyvenime ir greitai išeina..

Lyg bučiau kažkokia kitokia, nuo kitu žmoniu.. Gal tiesiog ne ant tu žmoniu pakliūnu.

O aš noriu tikrai noriu būti laiminga po galais. Džiaugtis gyvenimu, pavasariu kuris ateina. Būti laiminga.

Norisi ir man kažką turėti, kažką branginti, kažką mylėti, saugoti, džiaugtis tomis laimingomis valandomis, savaitėmis, mėnesiais, metais. džiaugtis kartu..

Kai vaikšto porelės susikabinę už rankų, tai tylus pavydas būna širdyje, nes norisi man ar kuriai merginai kuri norėtu turėti vaikina.

Žinau kai nesitikėsiu jis ateis ar atsiras savaime, Bet kartais pavargstu laukti, laukti to žmogaus, laukti jo. Kai nėra ką apkabinti, nėra su kuo pakalbėti, kai nėra su kuo užmigti, kai nebus su kuo stebėti žvaigždžių, saulėlydžiu..

Aš lauksiu širdyje kad jis ateis, bet jis užtruko arba ne ten nuėjo..