Šiandieną nugirdau kalbant dvi paneles apie tai, jog šiandien bus pasaulio pabaiga, nes jos pamatė tai kažkokiam tinklapį. Ir nuosijuokė.
O aš tuo metu susimąsčiau, ir tuo patikėjau... Ir tik dėl to, kad galutinai šiandien dingo man visas pasaulis.
Kai iš mano gyvenimo išsitrynė jis. Kai dėl menkiausios priežasties išsiskyrė du keliai, ir visi planai, net į ateitį. Ir aš pasimečiau, pasimečiau ir nežinojau kaip gyvent toliau, kaip kvėpuot, kaip ir ką kalbėt, ką daryt toliau, kaip reaguot į viską ir nesusivokiau ar viską ištversiu pati, viena.
Sekundės, minutės, valandos ėjo, surūkytų cigarečių kiekis didėjo, o viduje jokio ramumo, tik ašaros dingo.
Didelis šokas emociškai. Tiesiog nesitikėjau ir netikėjau, kad tam ateis pabaiga. Niekados netikėjau.
O ir jo vieninteliom to 'pasakom' tikėjau . O jis, jis tiesiog pasielgė taip kaip geriau jam, žinoma, ta priežastis išsikiria daug porų. Atstumas. Nors turėjom galimybę matytis kiekvieną savaitgalį. Jis to atsisakė. Tebūnie.

o aš turbūt sulaukiau jau pasaulio pabaigos..

Patīk 13