---

Aš niekada netroškau, nesvajojau ir nesistengiau būti laisvu paukščiu, nes visuomet sąmoningai suvokiau, kad turiu tiek laisvės, kiek tuo laikotarpiu reikia. Niekada nesvajojau turėti sparnus kaip paukščiai turi ir pakilus nuskristi į šiltuosius kraštus, nes namie visada šilčiausia. Kita vertus, nepavydėjau paukščiams, nes pakildavau ir be sparnų, o gal ir su jais, bet tie sparnai nebuvo plunksnuoti, nebent minčiuoti (aplipę mintimis). Nenorėjau būti laisvu paukščiu, nes visada buvau laisvu žmogumi.

Taip, jie gražūs, bet jei save reiktų tapatinti su vienu iš jų, aš būčiau sąžininga sau ir nesirinkčiau grakštaus ir svajingo paukščio. Būčiau pelėda, nes miegu dienomis, o "skraidau" naktimis. Esu paukštis tiek, kiek esu pelėda.

O skraidant man netrūksta elegancijos, kad ir kaip nerangiai atrodyčiau tupėdama savo kambario kampe.



Labanakt.

Patīk 9