Kažin ar visi kada nors yra svajoję pakeisti pasaulį?

Aš tūkstančius kartų. Po filmo, po knygos, po mėnulio pilnaties, po penkių litų paaukotų senelių sriubai.
Kartai norisi ką nors išmesti pro langą ir paskui iššokti pačiai, kai matau, kiek daug aplink ciniškų, užgaulių ir pasaulio purvui nejautrių žmonių. Kaip lengva ant facebook'o sienos užsimesti nuorodą apie vėžiu sergančią mergaitę ir kaip sunku parduotuvės eilėje užleisti pavargusią močiutę. Mes mokom suspaudyti telefono mygtukus dėl penkių litų, bet nebemokam gyvenime būti žmonėmis.
Esam tolerantiški, bet skaldom juokus apie "žydrus", "juočkius" ir "ryžus". Mes laužom stereotipus, bet mums blondinės vis dar kvailos, žydai - sukčiai, kaimiečiai - runkeliai, o lenkai iš vis ne žmonės.
Mes mokam pasiskolinti moralės

Aš keičiu pasaulį gerdama arbatą su močiute, pasisveikindama su nematoma mokyklos kiemo šlavėja ir pasikalbėdama apie orą su vienišu kaimynu. neturiu moralės daugiau nei tavo paštininko pusbrolis - paprasčiausiai mėgstu naktimis svajoti.

Patīk 7