Jau vis tiek išeinu. Pasakyk man - nemyli ar myli. Jau vis tiek išeinu - Ir užmiršiu, ką man sakei. Į bangas ar į debesis. Į jausmais nesuvokiamą gylį, Išeinu. Lūžta žolės. Baltu liūdesiu prunkščia arkliai. Ir ilgai slinks naktis. Tegul vėjas duris sau varsto... Net ne vardą - kažką - Kartosi tu vis ir vis. Bus tylu. Taip tylu, Kada laidoja šitaip - be karsto. O paskui pamažu, Bet, tikriausiai, dėsningai - prašvis. (R. Skučaitė, iš rinkt. eil. knyg. "Ant skilusio akmens") (Fotografijos autorius Ruslan Lobanov Nuoroda į fotografijos šaltinį : http://1.bp.blogspot.com/-3NvNB9xTCXM/TrwBnPQtFsI/AAAAAAAAOGk/k4NfociihRE/s1600/987066.jpg)
Pašlaik nav neviena komentāra
Atstāj komentāru, un uzsāc diskusiju!