Kaip man tau padėti? Vis klausiu savęs..
Tu nenori gyventi ir matyti manęs..
Tu nori pradinkti , nebegrįšt, negyvent..
Ir nelaukt saulėtekio to nuostabaus…
Tavęs nejaudina šokiai daugiau..
Ir pieštukas rankoj nesilaiko..
Kas nutiko vaikinui man šitaip brangiam..?
Taip..mes bandėme būti kartu..bet istaręs “ liekam draugai”
Tu nutraukei taip trapia giją jausmų..
Nužudei man svajonę ir sakei išeinu…
Jaučiaus aš blogai, te miegot, neprabus aš norėjau tuomet..
Nei šokt nei piešt nei knyga skaityt, neturėjau jėgų..
Tik ašaros biro į jūrą jausmų, vis giliau ir giliau…
Tu žinojai, kad man yra skaudu
Aš žinojau, kad tau irgi sunku..bet..
Nemaniau, kad jaučiame tą abu…
Tuomet kyla klausimas…kas bus ateity?
Ačiū :)
еха