šaltas vėlyvo lapkričio lietus
krito ant surudijusių lapų
smelkėsi drėgmės kvapas
į parko suolą odą drabužius
pasakojai man apie mus
vakarėjant palikusius paukščius
pro žiūronus stebėjau paukščius
vėjo neatsiklausęs lijo lietus
talžė lapkričio šaltis mus
vijos iš paskos sūkuriai lapų
kaip kailį nusimetėme drabužius
džiugino šilto kūno kvapas
nebe toks svaiginantis kvapas
kaip tąkart kai išlydėjome paukščius
ruduo išrinko medžiams kitus drabužius
tik tas beprotis lietus
vis šniokštė tarp likusių lapų
ramindamas ir guosdamas mus
sušalę gamtos sąskambiai vėl pas mus
jazminų arbatos ir imbierinių sausainių kvapas
šalia styginių kvarteto natų lapų
vaikas lanksto popierinius paukščius…
Sveiki sulaukę žiemos ;))
Ta proga pasidalinsiu savo mintimis..
Nugyventos dvi dešimtys su trupučiu prašyte prašosi, kad visa patirtis, kokia įdomi, nuobodi, magiška ar tragiška būtų sudėta į vieną vietą. Pageidautina, knygą. Juk kiekvieną dieną mūsų galvose praskrieja tūkstančiai minčių. Kas draudžia geriausias iš jų sučiupti, užrašyti, išplėtoti, išprievartauti, išnaudoti? Kiek daug, neįsivaizduojamai daug naujų dalykų gali mums suteikti įkvėpimo bei naujų jėgų. Man patinka kartais išeiti vienam pasivaikščioti. Mieste, miške, namuose, svečiuose, sapnuose...
Taigi, jeigu aš tikrai noriu imti ir parašyti knygą, man reikia apsispręsti, kokia ji turėtų būti. Kuo ji išsiskirtų iš milijono…
Eilės rašytos šį rudenį, Londone:
Pigios atrakcijos liaudžiai
Nenustoja stebinti,
Drebinti miesto branduolį ir
Membraną skuba
Šokėjai, klounai ir cirko artistai.
Kur negęstančios šviesos ir
Girtuoklių įrodinėjamos tiesos
Vidurnaktį susikerta vienoje tiesėje,
Kur sijonai kelių nesiekia,
O krūtinės atviros ir iš tolo šviečia.
Kur kas dieną atrandi save, kitus ir šį
nuostabų miestą,
Kur gimsta svajonės, jos kelia sparnus ir
dangų pasiekia,
Kur žlunga viltis, kur gresia skurdas, pavojai, mirtis
Ir nežinai, kada valandą paskutinę paskirs tau lemtis...
Kur juokas ir…
Sveiki visi, draugai ir nedraugai, pažystami ir nepažystam, studentai, moksleiviai ir darbininkai, ir kiti pointo vartotojai :)) Tikiuosi visiems gerai sekasi, visi džiaugiatės pavasariu ir taip toliau ir panašiai ;D
Visi gerai žino, kad su gamta prabunda ir žmonės, kad kažkas viduje įvyksta ir pasikeičia, kad mes atsinaujiname tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Todėl norėjau palinkėti ir priminti, kad visi turėtų imti iš gyvenimo viską, naudotis proga nuveikti ką nors naujo, pamatyti, sužinoti, susipažinti, išmokti, įsimylėti !! :))
Jei kam įdomu, aš gyvenu gerai. Studinu anglų kalbą ir [dažniausiai] vargo nematau ;D Džiaugiuosi geru oru ir stengiuosi laisvu laiku išlysti…
pavasaris
Viskas, kas liko nepasakyta, tai
buvo patys gražiausi žodžiai.
Mintyse iki skausmo kartota,
o dabar atrodo be galo nuobodžiai.
Skambantis juokas gaivino kaip vėjas
pačią karščiausią dieną.
Liko tik dangaus tolimas mėlis,
prisiminimai ir tirpstantis sniegas
-----
Lietaus lašų karoliai
įšalo mano sieloje
išmintis nepadeda senolių
kai nesupranta niekas
Pragertos dienos, pamirštos naktys
pralietas kraujas, prarasti draugai
pamestas protas, sulaužyti raktai
patirtas skausmas, nuvilti angelai
Kiekvienas nešam savo kryžių
ir stumiam akmenį Sizifo
arklys pabėgo, sudilo vyžos
ugnis užgeso ir jau virš visko
-----
Sveiki, kaip gyvenate ? Ar jaučiate artėjančią Kalėdų dvasią ? :) Jei ne, tikiuosi, kad dar pajusite. Sniegas tikrai nepamaišytų, ar ne ? :) Norėčiau patalpinti čia keletą savo haiku, galbūt kam nors patiks ;D(P.S. tarpusavyje jie nesusiję) Taigi:
Pakilęs antakis
išduoda šeimininko
nustebimą.
Karas virtuvėje,
kiaušinis keptuvėje
smagiai pūpso.
Džiugesio aidas
vyriškio krūtinėje
skamba pasauliui.
Sveiki, uzsiregistravau cia. Pirma diena, tiksliau vakaras : ) tikiuosi cia bus linksma pabendrauti su panelem : ] tad rasykit , mielai susipazinciau. Matyt reiketu ka nors apie save papasakot ? Na man 16 metu, esu is Vilniaus, megstu krepsini, tusofkes (kartais), gera muzika, geras knygas, buti su draugais. Tai tiek pirmam kartui ! : }