Eilės rašytos šį rudenį, Londone:

Pigios atrakcijos liaudžiai

Nenustoja stebinti,

Drebinti miesto branduolį ir

Membraną skuba

Šokėjai, klounai ir cirko artistai.

Kur negęstančios šviesos ir

Girtuoklių įrodinėjamos tiesos

Vidurnaktį susikerta vienoje tiesėje,

Kur sijonai kelių nesiekia,

O krūtinės atviros ir iš tolo šviečia.

Kur kas dieną atrandi save, kitus ir šį

nuostabų miestą,

Kur gimsta svajonės, jos kelia sparnus ir

dangų pasiekia,

Kur žlunga viltis, kur gresia skurdas, pavojai, mirtis

Ir nežinai, kada valandą paskutinę paskirs tau lemtis...

Kur juokas ir ašaros, diena ir naktis keičia viena kitą

taip greitai, kaip šauna į galvą mintis

Kur pasakų pilys, princesės ir princai

gyvena šalia valkatų, girtuoklių ir skurdžių,

Kur žvilga auksu parduotuvių vitrinos,

o už lango našlaitis čiulpia žievę citrinos.

Kur pikčiausi šunys už vartų ardosi,

o ant palangės katinas ramiai sau vartosi

Kur einant ryte išvysti angelo šypseną,

o bemiegę naktį vizijoje pamatai piktdžiugišką

velnio akių blyksnį.

Kur dingsta sąžinė, moralė ir ramybė,

o atsiranda melas, klasta ir pavydas....

Senovės romėnai sakydavo: su skydu arba ant skydo

grįši iš mūšio.

Kad ir kas atsitiktų, žinau, nepalūšiu,

Atvykau čia, miestas pavogė mano sielą, kūną, mintis,

Čia esu aš, čia – nustos plakti manoji širdis.

Patīk 2